Šitą tekstą pradėjau rašyti tiems keliems žmonėms, kurie padarė pradžią ir prisidėjo finansiškai prie kuro kokybės tyrimo Lietuvos degalinėse. Aš visada stengiuosi paaiškinti kokių rezultatų galima tikėtis ir kokias išvadas iš jų galime pasidaryti. Šiuo atveju, aiškinimo labai daug, tad vertėtu paskaityti platesnei auditorijai. Tikslas aiškus – ištirti, palyginti dyzelinio kuro kokybę Lietuvos degalinėse. Atrodytų, kad viskas paprasta. Dyzelinis kuras yra standartizuotas produktas. Europos standartizacijos komitete dyzelinio kuro kokybė aprašyta dokumente EN590. Remiantis šituo standartu Lietuvoje yra patvirtinti naftos produktų privalomieji kokybės rodikliai. Kiekvieną kartą, kai benzinvežis atveža kurą, degalinė gauna tokį dokumentėlį, kad kuras atitinka privalomuosius kokybės standartus. Ir tas kuras realiai atitinka tuos standartus. Ir kai tik atsitinka koks nors force majeure, degalinės operatorius mojuoja popieriuku, kad jo kuras kokybiškas. Tai kaip taip tada????? Iš kur tos visos kalbos apie sugedusias kuro sistemas, siurblius, purkštukus, vandenį dyzeline ir t.t. Tam atvejui visada turime palikti vietos nesąžiningam verslui, bet pasirodo šuo pakastas kitoj vietoj.
RRME (riebalų rūgščių metilo esteris ) arba Fatty acid methyl esters (FAME) – gaminamas iš augalinės kilmės (rapsų, palmių) aliejų ar gyvūlinės kilmės riebalų maišant juos su alkoholiais. Dažniausiai tam tikslui naudojamas metanolis. RRME tai vadinamas biodyzelinas. Įdomu ar “save the planet” aktivistai žino, kad po “bio” priedanga deginami šuniukų ir karvyčių riebalai? Apie RRME paskutiniu metu rašoma labai daug. Kodėl? Todėl kad dyzeline jis nafik nereikalingas. Bėda tame, kad priimdama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Lietuva prisiemė įsipareigojimą Europos Sąjungai, kad iki 2020 metų atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų ne mažiau nei 10 % transporto sektoriuje sunaudojamos energijos kiekio. RRME yra biologinės kilmės produktas su leistinu kiekiu vandens 500 PPM. Pasaulio mokslininkai siunčia kosminius aparatus į Marsą ieškodami vandens, nes vandenyje atsiranda gyvybė. O čia karvyčių riebaliukai ir vanduo. Puiki terpė atsirasti gyvybei. Ir ji atsiranda! Atsiranda bakterijos, pradeda daugintis pelėsis. RRME yra nestabilus, laikui bėgant dyzelinas pradeda sluoksniuotis, atsiranda gleivės, vanduo ir t.t. Ir visa tai kuro talpyklose arba automobilio kuro bake. RRME yra hidroskopiškas – jis sugeba surinkti drėgmę iš atmosferos, ko pasekoje, vanduo sukelia koroziją. RRME neigiamai veikia gumines bei plastikines detales esančias kuro sistemose. Pasaulinėje degalų chartijoje rašoma, kad biodyzelinas su RRME žemose temperatūrose reikalauja ypatingos priežiūros, nes padidėja jo klampumas, sumažėja takumas, gali padidėti nuosėdų formavimasis, o susidariusios kietosios dalelės gali sukelti filtravimo problemas. Ilgesnį laiką žemoje temperatūroje sandėliuojamas dyzelinas su RRME, dėl skirtingų sudedamųjų dalių tankio išsisluoksniuoja. Kadangi RRME sunkesnis už dyzeliną, jis nusėda į talpų dugną, kur sudaro tirštas nuosėdas. Jos užkemša ir degalinių, ir transporto priemonių degalų filtrus, kadangi jie nėra pritaikyti filtruoti tokios konsistencijos skystį. Nepalankiai RRME vertina ir didžiausi pasaulio variklių gamintojai.
Atrodo, kad radome kas kaltas dėl blogos dyzelinio kuro kokybės. Laboratorijoje nustatysime, koks kuras turi daugiausiai RRME ir bus viskas aišku. Kas deda jo daugiausiai – tas ir kaltas. Bet vėl čia koja pakiša RRME kaina ir jo neigiamos savybės. Jis yra dvigubai brangesnis nei dyzelinas, o problemų kelia tiek, kad kuro operatoriams jis tiesiog didžiulė rakštis subinėj. OK – sakysite Jūs. Pagal EN 590 standartą maksimalus RRME kiekis yra 7 procentai, o minimalus kiekis nenurodytas. Tad jie galėtų nedėti to bio priedo ir neturėtų jokių problemų. Tai kaip čia yra? Jei ne degalų gamintojai, tai kas tada? Didžiausias Lietuvoje biodegalų pardavėjas ir stumikas įstatymų lygmenyje yra Lietuvos Biodegalų asociacija. Asociacija iniciavo įstatymo pataisą, kad į žieminį dyzeliną būtų maišoma 5 procentai RRME. Motyvai – įsipareigojimai ES ir laboratoriniai tyrimai. Pastarieji daryti Klaipėdos SGS laboratorijoje ir kuriais remiantis RRME maišymas į žieminį dyzeliną nėra kenksmingas. Kaip į tai sureagavo Lietuviškų degalinių sąjunga: “Lietuviškų degalinių sąjunga, turėdama didelės patirties su galutiniais degalų vartotojais ir įvertindama dabar esamų nusiskundimų praktiką dėl RRME naudojimo, mano, kad yra netikslinga žiemos laikotarpiu Lietuvos teritorijoje į A klasės dyzelinus įmaišyti 5 % riebalų rūgščių metilesterio (RRME). Norime atkreipti dėmesį, kad iki šiol darytuose laboratoriniuose tyrimuose, RRME į bazinį dyzeliną buvo maišomas laboratorinėmis sąlygomis, t.y. kambario temperatūroje. Mišinys buvo maišomas 10 min. laboratorine magnetine maišykle. Realioje situacijoje taip nebus. Akciziniuose sandėliuose, žiemos periodu, dyzelinas su RRME bus maišomas natūraliomis lauko sąlygomis (esant aplinkos temperatūrai nuo 00 C iki –250 C ar žemesnėje) ir/ar pilant į autocisternas tiesiogiai iš rezervuarų atskirai dyzeliną ir RRME. Tik gamyklos sąlygomis galimas maišymas sraute, teigiamoje temperatūroje, bet toks mišinys iškart paklius sandėliavimui į neigiamos temperatūros lauko aplinką, kas vėl yra negerai.
Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ : “Pažymėtina, šis RRME fenomenas itin išryškėja produktą sandėliuojant. Realybėje degalai nepatenka į transporto priemonių bakus ar kitus įrenginius iškart po jų pagaminimo ir sumaišymo ir jie nėra iškart suvartojami. Degalai užsistovi tiek automobiliuose, tiek kitose talpyklose, kurios toli gražu ne visos yra požeminės ar dirbtinai šildomos. Tuo laikotarpiu degalus veikia įvairi temperatūra ir jos svyravimai. Šis rizikos veiksnys taip pat yra nurodytas RRME standarto 14214 C priede.”
Tiek RRME standarto, tiek ir dyzelino standarto LST EN 590 tekstuose labai atsargiai pasisakoma dėl RRME savybių žemose temperatūrose. Todėl ir numatyta, kad valstybės pačios, įvertinusios meteorologines sąlygas, individualiai nacionaliniu lygiu pasirenka ir atitinkamus reikalavimus žieminių dyzelino mišinių kokybei. Dėl šios priežasties, nesant tikslių žinių dėl RRME žematemperatūrinių savybių gerinimo, projekto siūlymas – privalomai į arktinį dyzeliną žiemos laikotarpiu įmaišyti 5% tūrio biodegalų vertintinas kaip itin rizikingas ir galintis lemti variklių ir degalų sandėliavimo/išpylimo įrangos gedimus.”
Neigiamai reaguoja tiek Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, vežėjų asociacija Linava (vienas rimtesniu kovotojų už kokybiškus degalus), ūkininkai ir kiti. Atrodo iš kur tiek diskusijų dėl priedo kiekio, kai pagal EN 590 standartą RRME kiekis apribotas iki 7 procentų. Beje, Rusijoje, kurios naftos produktų dauguma bijo, pagal GOST R 52368-2005 RRME apribotas iki 5 procentų. O diskusijų pagrindas tame, kad ES narės gali pačios spręsti dėl biokuro kiekio. Ir jei ES standarte parašyta, kad maksimalus biopriedų kiekis yra 7 procentai, tai Lietuvoje nusprendė, kad 7 procentai yra MINIMALUS kiekis, o maksimalus 30 procentų. Dar visai neseniai, keičiantis degalų žymėjimui mums sakė, kad B7 ir E10 tai maksimalūs kiekiai. Melavo pasirodo.
“9.4. dyzelinas savo sudėtyje privalo turėti 7 % (leistina paklaida gali būti minus 0,5 %) tūrio biodegalų”. 0,5%… Pusę, plet, procento mažiau ir bauda….
9.1. 95 markės variklių benzinas turi būti pagamintas naudojant priedą bioetiltretbutileterį (toliau – bio-ETBE), kuris sumaišytas su benzinu turi sudaryti ne mažiau kaip 10 % ir ne daugiau kaip 22 % tūrio;
9.2. 95 markės variklių benzinas, pagamintas be bio-ETBE, savo sudėtyje turi turėti nuo 5 % iki 10 % tūrio bioetanolio. Privaloma bioetanolio dalis 95 markės benzine turi būti 5 % (leistina paklaida gali būti ±0,5 %) tūrio bioetanolio. Bioetanolio tūrio paklaida biodegalų ir degalų mišinyje gali būti ±0,5 %;
9.3. 98 markės variklių benzinas neprivalo būti tiesiogiai maišomas su bioetanoliu;
Primenu, kad viršijant 7 procentus RRME, jus netenkate beveik visų automobilių gamintojų garantijų.
Kur aš lenkiu su visa ta teksto paklode? Aš noriu pasakyti, kad vien įstatyminė bazė jau mums kiša koją vertinant kuro kokybę. Jei stambiausi Lietuvos juridiniai asmenys nesugeba su tuo kovoti, tai kaip čia mums diletantams… Sakot laboratorija nemeluoja, pasidarysim ir žinosim. Taip, žinosime tikrai daug. Bet kas liečia biodegalų tyrimus – tai viskas labai neryšku. Nėra tinkamų tyrimo metodų, o jeigu yra, tai nenaudojami Europoje. Pavyzdžiui ribinė filtruojamumo temperatūra °C atliekama LST EN 116 metodu. Šitas metodas ne visai tinkamas biodegalams. Pirmieji tai suprato amerikiečiai, ko pasekoje įsiveda ASTM 7501 matavimo metodą. Kodėl jo nėra Lietuvoje? Nes daug kam tai nenaudinga. Apskritai man patinka amerikiečių ekologiškumas. Jie ekologiški, kol tai nepradeda jiems kenkti. O europietis pasiruošęs sau į koją šaut…
Kas liečia tyrimus, tai negaliu nepaminėti prostitutiško VGTU elgesio. NESTE Lietuva paleidžia reklamą, kad jų Neste Futura D dyzelis su NEXBTL priedu geresnis nei kitų. NEXBTL nėra tas priedas, apie kurį dažnai visi kalba, kuris prideda arklių ar taupo kurą. Tai tas pats biokuras, tik ne biologinis, o susintetintas iš biologinių bazių. Jis neturi tokių žalingų savybių kaip RRME. Tos reklamos rezultatas tai teisminis procesas tarp Biodegalų asociacijos ir Neste Lieuva, bei apsižodžiavimai spaudoje. Viename iš straipsnių buvo rašomą: ” Konkurencijos taryba veiksmų ėmėsi gavusi Biodegalų asociacijos skundą, paremtą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atlikto dyzelino savybių laboratorinio tyrimo išvadomis, pagal kurias visų tirtų rūšių dyzelinas (trijų naftos produktų prekybos tinklų – „Neste Lietuvos”, „Circle K” ir „Viados”) pasižymi panašiomis savybėmis. VGTU mokslininkų išvados aiškiai parodė, kad suomių produktas NEXBTL pagal tokias savybes kaip sąnaudos, dūmingumas, azoto oksidų koncentracija išmetamosiose dujose, bei triukšmingumas, iš esmės niekuo nepranašesnis už RRME (riebiųjų rūgščių metilo esteris), gaminamą iš rapsų aliejaus. ” VGTU mokslininkai aiškiai parodė…. Nafiga tą dūmingumą ar triukšmingumą tyrėt, kai problema ne tame. Viskas būtų kaip ir pofig, jei ne VGTU komentaras kitame straipsnyje: „RRME yra rūgščių, kurios gali paveikti gumines ar plastikines automobilio detales. Kad sužinotume tikrąją joms daromą žalą, reikėtų įvairių automobilių dalis tam tikrą laiką laikyti tiesioginiame sąlytyje su degalais. Tokie tyrimai užtrunka ilgai, tačiau, kad ir kaip norėtume, negalime jų atlikti, nes pagal įstatymus tiesiogiai įsigyti RRME ir jo įmaišyti į dyzeliną gali tik akcizinį sandėlį turinčios įmonės ar organizacijos, o VGTU tokio sandėlio neturi“, – teigia S. Pukalskas. Nu tai mieli mano parapijonys, Jūs ten apsispręskite, tiriate Jūs ten ką nors ar malate Š…
Tai vat tokios tokelės su tais kuro tyrimais ir jų kokybe. Kur bepaliesi – ten smirda. Tyrimai gali kainuot iki 4 kartų brangiau nei alyvos tyrimai.
Jamam šitą reikalą? Aš tikrai žinau, kad grupėje yra žmonių, kurie daug daugiau žino apie Lietuvos degalų virtuvę. Jei turite ką pridurti, pasikraipaliokite į mane asmeniškai. Anonimiškumą garantuoju.