Apie alyvas su Dakaro legenda A. Juknevičiumi

Apie alyvas su Dakaro legenda A. Juknevičiumi

Legendinis Dakaro ralis. Atsiradęs po to, kai 1977 metais lenktynininkas Thierry Sabine su motociklu pasiklydo Tenerės dykumoje. Tris paras paklaidžiojęs dykumoje be vandens ir maisto jis pamanė, kad tokį nuotykį norėtų patirti daugiau žmonių. Ir jau 1978 metais Paryžiuje prie starto linijos stojo 182 transporto priemonės. Iki finišo Dakare atvažiavo tik 74-ios. Dakaro ralis, tai turbūt ekstremaliausios lenktynės, reikalaujančios labai daug ištvermės, tiek iš žmonių, tiek iš technikos. Čia kaip ir visur galioja taisyklė – netepsi – nevažiuosi. O mums labai įdomu, kokia alyva tepa Dakaro ralio bolidų variklius, reduktorius, greičių dėžes ir kitus mazgus. Ačiū Dakaro legendai Antanui Juknevičiui, kuris įsileido mus į savo garažą ir netgi leido išsinešti kelis šimtus gramų alyvos iš jo Hilux variklio. Taigi… Automobilis: Toyota Overdrive Hilux 2016 IRS. Variklis: 2UR-FSE 5.0 litrų (4,969 cc) benzininė  katilinė standartiškai buvo kūrenama Lexus 600Lh bei Toyota Century automobiliuose. Legendos byloja, šis variklis savo ilgaamžiškumu niekuo nenusileidžia varikliams su trikampe žvaigžde pagamintiems Sindelfingen miestelyje šalia Štutgarto ir lygiai taip pat suka milijonus kilometrų Afrikos bei Arabijos dykumose. Gamintojas šiam varikliui rekomenduoja 0w20 arba 5w20 klampumo alyvą, jei variklis sukasi ne lenktynių režimu. Antano bolidą per dykumas varantis variklis yra standartinės komplektacijos – standartinis blokas, stūmokliai ir t.t. Nėra jokių papildomų oil catch can, papildomų alyvos aušintuvų ar kt. Važiuojant lenktynėse, gamintojo deklaruojamas resursas – 20 000 kilometrų greičio ruožų, kas yra maždaug 4 Dakaro raliai. Antanas su šiuo varikliu nuvažiavo jau tris. Kokią alyvą pila Kreda komandos mechanikai į šį variklį? Motul 300V Le Mans 20w60. Dakaro greičio ruožai sudaro apie 5000 kilometrų. Alyva keičiama vieną kartą per lenktynes, tai yra maždaug kas 2500km. Taigi, kišam ją po mikroskopu ir žiūrim ką turim.

Tai vienas iš retų Motul gaminių, kuris yra pilnai sintetinis. Neoficialiai kalbama, kad visi lietuvos Hilux’ai važiuoja su Motul. Alyva pagaminta naudojant PAO, Ester, AN (Alkylated Naphthalene) bei VHVI hydrokrakingo bazines alyvas. Detergentų despersantų darbą atlieka standartiniai kalcio sulfonatai. Antiwear ZDDP priedo vos vos daugiau nei civilinėse alyvose. Bet už tai molibdeno junginių kaip šiupeliu pasemta. Molibdeno junginiai puikiai mažina trintį, kas teoriškai leidžia nuimti daugiau arklių iš variklio. Be to jis veikia kaip antiwear priedas, bei antioksidantas. Civilinėse alyvose būna iki 100 PPM molibdeno junginių, o čia turime net 600 PPM. Čia praktiškai ir visas alyvos sportiškumas – sintetinė bazinė alyva bei didelis kiekis molibdeno junginių. O ko daugiau reikia? Juk viskas OK – variklis sukasi, o va gazo pedalai nelaiko 🙂

O jei rimtai, jei nebūčiau asmeniškai dalyvavęs alyvos nupylimo procedūroje, tai manyčiau, kad mane apgavo. Nes rezultatai stebina. Atrodytų, kad ištyrėme ne lenktyninio bolido, o pilko šeimos sedano alyvą. Šarminis skaičius vis dar aukštas ir alyva dar chemiškai nepavargusi. Taip alyvos klampumas krito – nuo 20w60 iki 15w50. Bet aš pavadinčiau tai puikiu rezultatu, nes bolidas deginantis 70 litrų kuro šimtui kilometrų tiek mažai atskiedė alyvą. Čia žinoma reikėtų padėkoti variklio valdymo programoms. Nedidelis kiekis silicio sako, kad oro filtrai puikiai atlieka savo darbą. Nors… įdomus faktas, kad atrodo pigus oro filtrai Dakaro ralio metu nekeičiami arba keičiami tik vieną kartą laisvos dienos metu. Manoma, kad keičiant oro filtrą dykumoje lenktynių sąlygomis yra daug didesnis pavojus užteršti variklį, nei apskritai nekeičiant oro filtrų. Ir kaip matome – ši taisyklė veikia. Mane stebina visų kitų metalų kiekiai alyvoje. Tiksliau stebina tai, kad jų beveik nėra. Kaip ir minėjau, atrodo, kad tirtume ne lenktyninio automobilio alyvą. Galima sakyti kad viskas tiesiog idealu, jei ne švinas. 200 PPM – laaabai daug. Iš kur? pirma mintis, kad indėklai, bet nėra aliuminio ir chromo, kurie būna praktiškai visada, kai prasideda indėklų dilimas. Tad šį variantą gal reiktų atmesti, bet manau, kad dėl šventos ramybės meistrai atidarys karterį. Antras variantas – tetraetilo švinas. Tetratilo švinas ilgą laiką buvo naudojamas kaip benzino priedas, kuris mažina detonaciją. Dėl didelio toksiškumo bei paliekamų suodžių teatratilo švinas uždraustas naudoti standartinio benzino gamyboje, bet jį vis dar galime sutikti sportui skirtame benzine bei aviaciniame kure. Antanas sako, kad ralio metu buvo tiekiamas vietinis standartinis 95-tas benzinas, o ar jis buvo su priedais ar ne… neaišku. Galimai yra ir trečia variantas – apie kurį mes nieko nežinome…
Apibendrinant – likau nustebęs. Laiko patikrintas variklis ir kokybiška alyvą parodė puikius rezultatus. Rezultatai rodo, kad nereikia pulti į kraštutinumus, tiesiog viskas turi veikti taip kaip priklauso. Iš šiuo atveju variklio ir alyvos tandemas veikia puikiai. Belieka tik palinkėti, kad visa kita veiktų puikiai ir galbūt 2022 metų Dakare lietuvių ekipažai įkops į Top 10. Tai va taip šitaip va ir va kaip apie Dakarą ir tepalus #fullattack

Dalintis