Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad yra “antifrizai” ir yra aušinimo skysčiai. Antirizai, tai tokie skysčiai kurie neužšąla prie žemų temperatūrų, bet gali užvirti prie tarkim 90 laipsnių. Tokie mums netinka, mums reikia, kad ne tik neužšaltų, bet ir neužvirtų bent jau prie 100 laipsnių. Tai va, su aušinimo skysčiais yra daug paprasčiau nei su alyvom, nes nėra jokių tarptautinių standartų, kaip API ar ACEA ar dar kokių. Todėl, kas kaip nori, tas taip gamina… Žostkai ane? Bet… Vokietijoje yra tokia kompanija BASF AG, kuri gamina daug visokios chemijos, tame tarpe ir aušinimo skystį, kuris vadinasi Glysantin G30, G40 ir t.t. Tada pas juos atėjo Tautos Vežimo gamintojai ir paprašė to aušinimo skysčio Golfukams ir Pasatams. Sukirto rankom Hansas su Jurgenu ir vualia, VW koncernas turi savo aušinimo skysti su OEM kodu VW TL 774. Na, bet, kad visais tais kodai nevargint paprasto vartotojo – sutrumpino iki G11, G12 ir t.t. Tai va, mieli mano parapyjonys, G12, G11 – tai nėra kažkoks aušinimo skysčio gamybos tarptautinis standartas. Tai tiesiog VW koncerno žymėjimas. Kadangi VW AG įvedė bent kažkokią tvarką, tai Europos gamintojai prie jos ir prisirišo.
Taigi, pradekim nuo seniausio – Tosolas arba G11 aušinimo skystis. Taip, Tosolas ir G11 yra tas pats. Tosolas buvo gaminamas Rusijoje, Ukrainoje, kitose rytų bloko šalyse. Ir pastarosiose jis turėjo GOST standartą. Tosolas ir G11 gaminami etilenglikolio alkoholio pagrindu + destiliuotas vanduo ir pats svarbumas – cheminiai priedai – silikatai, fosfatai, boratai ir kitokie marazmai. Tokia technologija vadinama silikatine. Ant pakuotės gali būti žymima – Traditional coolants, G11, Conventional coolants, IAT (Inorganic Acid Technology). Tokie skysčiai padengia sistemos sieneles apsauginiu sluoksniu, tokiais baltais stalaktitais kurie neleidžia sistemai irti ir gesti. Tai kaip ir gerai, bet… tai labai mažina šilumos apykaita. Dar vienas minusas, kad tie stalaktitai pradeda irti ir gabaliukais byra į sistemą. Tai gali užkimšti sistemą arba veikti kaip abrazyvas. Tokių aušinimo skysčių galiojimo laikas – 2 metai. Einam toliau – G12. Tai irgi etilenglikolio pagrindu gaminamas skystis, tik vietoj silikatų, fosfatų, boratų naudojamos karboninės rūgštys. Toks skystis neformuoja jokio apsauginio sluoksnio, todėl yra puiki šilumos apykaita, jokiu nuosėdų ar abrazyvų. Bet, toks skystis neturi jokios prevencines apsaugos nuo korozijos. G12 skystis korozijos židinius padengia labai plonu apsauginiu sluoksniu, bet tik tada, kai jie atsiranda, o iki tol jis niekaip nesaugo sistemos. Tokie skysčiai žymimi – G12, Carboxilate coolant, OAT (Organic Acid Technology). Tokių skysčių galiojimo laikas – 3-5 metai . Vėliau BASF apjungė silikatinę technologiją su karboninių rūgščių technologija ir atsirado G12+ aušinimo skystis. Tokie skysčiai žymimi Hybrid coolants, HOAT (Hybrid Organic Acid Technology) arba G12+. 2008 metais atsirado G12++. Tai vis dar organinių rūgščių technologija, tik su mineraliniais priedais. Tokie skysčiai žymimi Labrid coolants, SOAT coolants arba G12++. Na ir G13 – naujausia karta, vietoj nuodingo etilenglikolio pagrindo naudojamas propilenglikolis. Jis yra ekologiškai švarus. Kaip ir dauguma naujovių šiais laikais, nieko bendro neturi su nauda varikliui… Viskas dėl baltų meškų ašigalyje. Dabar apie spalvas. Visi aušinimo skysčiai yra bespalviai ir su jais galima elgtis kaip mergai su nagais – kaip nori taip ir dažyk. VW turi savo spalvų tvarką, bet kitiems gamintojams ji neprivaloma. Na ir svarbiausias klausimas – ar juos galima maišyti tarpusavyje? Taip, jei tai skysčiai, pagaminti pagal BASF technologija ir atitinka VW AG G11, G12, G13. Ilgus metus VW oficialiame tinklapyje, techninio skyriaus dalyje, kabėjo didelis mėlynas užrašas, kad G11, G12, G13 maišomi tarpusavyje. Tai va tai šitaip, va ir va kaip.
P.S. Tas Evans ale kosminis aušinimo skystis. Tai tas pas banalus G12 etelinglikolio pagrindu, tik su baisiai mandra legenda, marketingu ir baisiai brangus….