Tam tatam tararam – Motul
STANDARDS API SN / SM / SL / SJ / SH / SG
SPECIFICATION JASO MA2 under N° M033MOT117
Pakuotės nenufotkinau, nes pamiršau darbe. Bet kam įdomu – užsukite į Motoday – alyvą pirkome pas juos.
Na, ką aš galiu pasakyti – alyva ne fake ir šiuo faktu galėčiau baigti aprašymą. Bet žinau, kad Jums nepatiks. 😀
Kartą vienas užkietėjęs rider’is, ateistas, netikintis Motul Dievais, paklausė protingų dėdžių nusimanančių apie alyvas – “Vyrai, o Jūs pažiūrėję į alyvos analizę, galite pasakyti užtikrintai, tai alyva iš bakelio ant kurio buvo nupieštas mocas ar nebuvo?” Reikia pripažinti, kad to padaryti praktiškai neįmanoma. Neįmanoma todėl, kad “motociklinė” alyva gaminama iš tų pačių ingredientų kaip ir “mašininės” ar “fūrinės”. Ir atskirti tarkim Motul 10w40 nuo kokio nors Shell Rotela 10w40, ar kitokios heavy duty alyvos yra sunku. Nors šitoje vietoje noriu paminėti dvi alyvas – Repsol Moto 4T Sintetico 10w40 ir Akkora 10W-40 Rider 4T – jų receptūra ant tiek neįprasta, kad skiriasi bet kokių alyvų fone. Kažką panašaus turi Neste, bet tik panašaus. Taigi – nėra “motociklinėse” alyvose nieko neįprasto ar kažkokio specialaus ingrediento. Daugiau į tą temą nenoriu veltis. Tęsiant apie Motulį – tai kokybiška šiuolaikiškos receptūros alyva, kuri tiks ir į seną Zündapp’eri ir į naujausią street’ą su kuro įpurškimo sistema ir katalizatoriais. Alyva dažyta raudona spalva. Priežasčių tam yra ivairių, bet dažymo mada po biški praeina. IR spektras rodo, kad yra maža dalis esterų. Gal tik dėl pavadinimo – bet yra. Nėra šioje alyvoje kažko per daug, kad ją galima būtų vadinti “sportine” kaip ir nėra šita alyva “skurdi”. Bet išduosiu paslaptį – visgi siaurame žmonių rate nėra 100 procentų vieningos nuomonės. Ir klausimo esmė yra ne kažkokių priedų buvimas/nebuvimas, ar jų kiekis. Klausimas slypi motociklų varikliuose. Kaip jau esu vieną kartą rašęs, kad motociklas bet kurią w40 ar w50 alyva greit “nuleis” iki w30. Yra teorija, kad “motociklinės” alyvos gaminamos gaminamos siekiant sumažinti šitą efektą. 10w40 klampumo alyvą galima pagaminti iš tokių bazinių alyvų, kad į jas praktiškai nereiks dėti polimerinio tirštiklio. Tokios alyvos labai stabilios. Dar yra teorija, kad naudojami geresnes kokybės polimeriniai tirštikliai. Žodžiu – klausimas ne “vitaminų” kiekyje, o klampumo išlaikyme.
Daug kas mano, kad alyva suplaka aukšti sūkiai. Iš dalies tiesa, bet aukšti sūkiai labiau įtakoja alyvos pūtojimasi, todėl į alyvas dedami priedai – Siliconas arba Silicis, kurių būna iki 30 PPM. Motocikle tik alkūninis sukasi greitai. Velenėliai sukasi dvigubai lėčiau, kaip ir kiekviename keturių taktų degimo variklyje. O skaudžiausia vieta stūmokliai – juda ne taip greitai, kaip Jums atrodo. Išduosiu paslaptį – litrinio “gyxerio” stūmokliai prie 12000 apsisūkimų per minutę juda lėčiau nei Audi R8 prie 8700 RPM. Kas pasakys kodėl – tam sezonas ateis anksčiau. Taigi, nuo mechaninių poveikių kažkaip saugotis galima, bet nuo benzino alyvoje – ne. Kaip gimsta mitai? Variklyje, kurių dauguma karbiuratoriniai, kurių kuro sąnaudos lengvai perkopia 10 litrų, galimybių patekti kurui į alyva daugiau negu gana. Pavirtęs mocas, pastrigusi plūdė ar adata karbiuratoriue, nestabiliai dirbanti žvakė – ir alyva bus praskiesta benzinu. Alyvos klampumas krenta ir jei sankaba ne pirmos jaunystės – ji pradės buksuoti. Jei nesudeginsite sankabos patys, tai greičiausiai ją Jums pakeis meistras. Užpilate kitą alyvą ir mocas vėl važiuoja. Kas kaltas? Alyva. Bet niekas nesigilina kodėl. Taip ir gimsta mitai. O labai dažnai užtenka tiesiog šviežios alyvos. O darant naudotos alyvos tyrimus – klampumo kritimas dėl alyvos atskiedimo kuru – labai dažnas.
Ir pabaigai paprastas patarimas – jei vakare puikus oras, norisi pralėkti ratuką, o alyvos matuoklė rodo vos pusė normos – tai nesukite konkolų, o sukite rankena. Imate kokia nors 10w40 ar klampesnę alyva, nesvarbu kas nupiešta ant etikėtės – fūra ar pyrda, pilate i variklį ir važiuojate su vėjeliu….
