Jei turi kibirą popkorno, bet neturi gero filmo – ne bėda. Atsidarai facebook’ą, užeini į kokią nors automobilistų grupę ir papostini klausimą: “kas kiek km reikia keisti variklio alyvą?” Užvirs tokia diskusija, kad kibiras popkornų dings kaip už ausies. Pasiūlymų alyvos keitimo intervalui bus nuo kokių 7000 iki 40 000 km. O kadangi Lietuvos konstitucijos 26-tas straipsnis sako – “Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas arba su kitais, privačiai arba viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo… “. Ir kiekvienas bus savotiškai teisus. Aš nesu joks kunigas ar pranašas ir nesiruošiu griauti Jūsų religijos pamatų. Na, gal tik šiek tiek pajudinsiu juos… O kalbėsime mes šiandien apie vieną iš žinomiausių religijų – alyvos eksplotavimą Long Life režimu. Jo nesugalvojo joks Vasia garaže, tai ne legenda, tai religija, kurią mums primetė patys automobilių gamintojai, o jų žodžiais abejoti neleidžia tikėjimas. Kadangi Oil-In.lt ne iš tų, kurie tiki viskuo kas jiems sakoma, todėl šiandien laboratorijoje mes ištyrėme alyva po beveik 30 000 km. eksplotacijos.
Tyrimui pasirinkome vidutinės klasės dyzelinį šeimos automobilį Opel Insignia. Pirma registracija 2017 metų gruodžio mėnesio. (Čia kaip koks perekūpas su ta data) Variklio darbinis tūris – 1,6 litro. Galia – 100 kilovatų. Automobilio rida – 57 000 km. Tiriamos alyvos rida – 29 000 km. Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į automobilio eksplotavimo sąlygas – jos turbūt idealiausios kokios tik galį būti Lietuvoje. Kuras – tik iš Statoil degalinės. Automobilis naudojamas praktiškai visą laiką trasoje kiek tai įmanoma. Automobilio vidutinis greitis sudaro beveik 70km/h, kas Lietuvoje yra tikrai daug. Automobilis nėra matęs jokių apkrovų, jokių priekabų, jokių krovinių, viskas ką jis veža, tai 80kg svorio vairuotojas. Kaip suprantate, automobilis yra garantinis todėl aptarnaujamas pas dylerį Long Life režimu. Atitinkamai alyvos keitimo intervalas yra 30 000 km. Alyva standartinė GM Dexos2 5w30. Šiuo atveju visai nenoriu kalbėti apie jos kainą arba kokybę, nes tokia alyvą pila dyleris, vadinasi ji turi tarnaut taip kaip jis sako. Taigi, po 29 000 km. “kišam alyvą po mikroskopu”.
Prisipažinsiu, pamatęs rezultatus – žagtelėjau. Nesupratau į ką žiūriu, ar į alyvos cheminę analizę ar į stoties prostitutės kraujo tyrimą. O to automobilio vairuotojas pasakė: “jei čia butų mano automobilis, turbūt širdis sustotų”.
Pradėkim nuo klampumo. Jis krito nuo maždaug 11,8 iki 8,9 centistoksų prie 100 laipsnių. Tai jau nebe 5w30 o xW20 klampumas. Alyva neišlaikė savo fizinių savybių. Pereikime prie cheminių savybių. Alyvos šarminis skaičius TBN – 2,2. Priminsiu, kad pagal taisykles, jei alyvos šarminis skaičius krito iki pusės savo pradinės reikšmės – alyva laikoma atidirbta. Šviežios alyvos TBN buvo 7,1, vadinasi alyva mirė jau prie 3,5. Skaičius 2,2 rodo tai, kad alyva buvo naudojama stipriai per ilgai ir šarminis skaičius krito tiek, kad susilygino su rūgštinių skaičiumi TAN. Tokia alyva nebeturi jokių, liaudiškai tariant, plaunančių savybių. Visi degimo produktai, suodžiai, pelenai jau nesulaikomi alyvoje. Viso to pasekoje alyvoje susidaro rūgštinė terpė, prasideda korozija, abrazyvų formavimasis, paviršių padengimas lakais, šlakais ir kitokiais purvais įvairiais pavadinimais. Ištirti TAN nebuvo galimybių, bet sprendžiat iš nitrifikacijos, oksidacijos ir kitų rodiklių spėju, kad galėjo pakilti iki 3 ar net 5. Trumpai tariant, visi rodikliai rodo, kad alyvai amen. Ji buvo nužudyta dar likus daug kilometrų iki eksplotavimo pabaigos, po to jai įkalė kuolą į krūtinę, įdėjo į švino karstą ir palaidojo po akmenimis. Negana to, kad alyva visiškai mirusi, tai dar ir iš variklio drožlės byra. Pažiūrėjus į metalų analizę, susidaro jausmas, kad ten visą Mendelejevo periodinę lentelę iškratė. Geležies kiekis laaaabai didelis. Aš galbūt sutikčiau su tokiu kiekiu, jei tai būtų pirmo užpylimo (first fill) alyvos tyrimas. Naujo variklio detales kažkiek prisitrina ir alyvoje būna padidintas geležies bei aliuminio kiekis, bet dabar, po 57 000 km… 70 PPM aliuminio irgi labai daug, tai bus iš stūmoklinės grupės ir indėklų. Prie kompanijos prisideda chromas iš žiedų, alavas iš indėklų. Varis gali būti iš turbinos ašelės įvorių. Silicis, tai dulkes patekusios į alyvą. Molibdenas – likutis iš first fill alyvos. Palyginimui galime paimti jau darytus tyrimus. Pažiūrėkite kokie metalų kiekiai yra 15 metu senumo varikliuose alyvą naudojant protingais intervalais ir čia. Skirtumą pastebės bet kas. Šitos alyvos metalų analizė atrodo tragiškai lyginant su kitomis mūsų darytomis analizėmis. O dabar pagalvokite, kas liktų iš jau seniai mirusios alyvos, jei automobilis būtų eksplotuojamas mieste, kamščiuose. 29 000 km buvo nuvažiuota per šiek tiek daugiau nei 400 moto valandų. Vilniuje ar Kaune tai užtruktų apie 800 – 1000 moto valandų. Bijau ir pagalvoti…. Aš rekomenduoju alyva keisti maždaug ties 250 moto valandų neatsižvelgiant į nuvažiuotus kilometrus.
Tai va tokios tokelės, mieli mano parapijonys. Pasinaudodamas konstitucine teise aš išsakiau savo mintis paremdamas jas faktais ir mano sąžinė visiškai rami. Jeigu po kelių metų, Jūs sugalvosite išleisti savo sunkiai uždirbtus pinigus naudotam automobiliui ir eisite pas dilerį su viltimi, kad ten gausite geresnę prekę, nei siūlo turgaus perekūpas , tai labai linkiu, kad Jums nepakliūtų toks automobilis, kaip šitas, kurio eksploataciją mes šiandieną aptarėme…