Kaip sakė vienas mano draugas: “Visi daug apie alyvas diskutuoja, barasi, ginčijasi. O po visų diskusijų, alyvas perka Maximoje su nuolaida”. Po paskutinio straipsnio, kuris paplito šiek tiek plačiau nei įprastai, teko skaityti šimtus įvairių komentarų. Buvo ir tokių replikų, kur neįmanoma suprasti, ar tai trolinimas ar dvasiškai sergančio žmogaus kliedesiai. Visgi didžiają dalį eGZpertų galima suskirstyti į dvi stovyklas. Pirmoje tie, kurie tvirtina, kad visos alyvos iš vienos bačkos. Antroje tie, kurie sako, kad kiekvienas automobilių gamintojas kuria alyvas savo varikliams ir visi gamintojai turi savo slaptus priedus alyvose. Ištikro pagaminti jau sukurtą alyvą yra gana paprasta. Tam reikia trijų pagrindinių sudedamųjų:
1. Bazinė alyva (Base stock oil)
2. Polimerinis tirštiklis (Viscosity Modifier)
3. Priedų paketas (Additive Package)
Paveikslėlyje matome vienos iš Mobil alyvos receptūrą. Sudėtyje yra trys bazinės alyvos, kurios sudaro 80 procentų bendros masės. 8,5 procento sudaro polimerinis tirštiklis ir 11,5 procentų priedų paketas. Maišome visą tai alyvos blenderyje pagal tam tikrą procedūrą ir vualia – turim 5w30 arba 5w40 alyvą kurios atitinka API SL/CF, ILSAC GF-3, ACEA – A1.
Apžvelkime šiek tiek visas alyvos sudedamąsias. Bazinės alyvos pagal API (American Petroleum Institute ) suskirstytos į penkias pagrindines grupes.
Pirma ir antra grupės yra tai, ką mes visi vadiname mineralkė. Trečia grupė yra gaminama iš naftos, kaip pirma ir antra grupės, naudojat hydrokrakingo metodą. Procesas yra labai sudėtingas, reikalaujantis aukštų temperatūrų, slėgių, taip pat procese naudojamas vandenilis. 1996 metais hydrokrekingo būdu pagamintą alyvą Castrol pavadino “Castrol Syntec”, pateikdami ją kaip sintetinę alyvą. Toliau turbūt visi žinote tą istoriją, kad Exxon Mobil padavė Castrol į teismą, bet…. pralaimėjo. Nuo to laiko visos alyvos pagamintos hydrokrekingo būdu gali būti vadinamos sintetinėmis. Keletas šalių (Vokietiją, Austrija) neleido taip lengvai mulkinti savo tautos, todėl hydrokrekingo alyvos parduodamos tose šalyse turi žymėjimą HC. Jos negali vadintis VOLLSYNTHETISCH arba FULL SYNTHETIC. Dar visai neseniai Motul gavo įspėjimą iš Vokietijos vartotojų teisių tarnybos, dėl netinkamų alyvų pavadinimų.
Tarp trečios ir ketvirtos grupės yra įsispraudusi dar viena bazinė alyva – GTL (Gas To Liquid). Alyva gaminama iš dujų. Alyva pranoksta savo kokybe pirmas tris grupes, bet pagal API ji nepriskirta prie sintetinių bazinių alyvų, ji priskirta prie trečios grupės. Tokias alyvas labai dažnai naudoja Shell. Ketvirta grupė – PAO (polyalfaolefinai) – tai tikra sintetika, kuri taip pat gaminama iš dujų. Be visų teigiamų savybių, kurias turi sintetinės alyvos, PAO turi ir neigiamą – ji labai nedraugiška gumai ir plastmasėms. Variklio riebokšliai nuo PAO sukaulėja – tiesiogine ta žodžio prasme. Tam, kad neutralizuoti šią savybę naudojamos penktos grupės bazinės alyvos – esterai, sudėtingi eteriai, AN ( Alkylated Naphthalene ) ir kitos bazinės alyvos kurios neįeina į pirmas keturias grupes. Užtenka vos kelių procentų esterų, kad neutralizuoti neigiamą PAO savybę, bet tu kelių procentų taip pat užtenka, kad ant pakuotės galima būtų užrašyti “ESTER blend”, ar dar ką nors… Na, Jūs suprantate apie ką aš… Penktos grupės bazinės alyvos, tai aukščiausio lygio produktas, turintis daug teigiamų savybių. Penktos grupės bazinių alyvų sudėtyje būna ne daugiau 30 procentų. Didesnis kiekis nėra racionalus. Beveik visos variklinės alyvos kurias matome lentynose yra a-la sintetinės, bet jei pažiūrėsime, kiek kokių bazinių alyvų pagaminama pasaulyje – tai natūraliai kyla daug abejonių.
Yra dar viena puiki visų bazinių alyvų savybė – jos visos maišomos tarpusavyje. Bet kaip ir bet kokiais kiekiais. Ir jeigu Jūs girdėjote tą istoriją, kad sumaišius sintetinę su mineraline vyksta koks nors putojimas ar kažkas panašaus – tai melas. Nėra ne vienos sertifikuotos variklinės alyvos, kurias sumaišius vyktų kokia nors nepageidaujama cheminė reakcija. Visi draudimai maišyti variklines alyvas yra tik tam, kad maišydami Jūs galite stipriai pakeisti alyvos chemines bei fizines savybes.
Viscosity modifier, viscosity improver – polimerinis tirštiklis prieš patekdamas į alyvą dažniausiai būna kietame pavidale. Alyvoje išmaišomas su temperatūros pagalba ir naudojamas alyvos klampumui išgauti gaminant multigrade alyvas. Monograde ir kai kurias, tam tikro klampumo multigrade alyvas galima pagaminti ir be polimerinio tirštiklio.
Additive Package. Jei diskutuoji apie alyvas ir nelabai turi ką pasakyti, tai visada gali šauti kozirį – “specialus priedų paketas”! Ir tavo oponentas lieka nuginkluotas. O jei bando dar šakotis, tai sakai – “specialus slaptas priedų paketas”. Priedų paketas nėra slaptas ir jo tikrai nekuria jokie automobilių gamintojai. Antioksidantai, priedai nuo putojimo, detergentai ir despersantai kalcio arba magnio junginių pavidale, antiwear additives – zinc dithiophosphate cinko bei fosforo junginių pavidale sutrumpintai ZDDP. Štai praktiškai ir visas bazinis priedų paketas. Vertėtu tart porą žodžių apie ZDDP. Jis išrastas dar 1940 metais ir naudojamas iki šiol kaip pagrindinis priedas alyvose. Jūs nerasite ne vienos sertifikuotos alyvos be ZDDP. Buvo ir yra daug visokių “išradėjų” su visokiais priedais, po kurių varikliai dirba be alyvos, atsistato kompresija ir panašiai. Bet… “šlovė drakonui, maištininkai žuvo”. 1940 metų technologijos iki šiol valdo. Žinoma yra eilė šiuolaikinių priedų, kurie veikia kaip despersantai ir antiwear priedai ir kuriuos laboratoriniuose tyrimuose mes matome molibdeno, titano, natrio ir kitų metalų pavidale. Visi jie turi savo vietą, laiką ir kainą variklinės alyvos sudėtyje. Kyla natūralus klausimas – kiek ir kokių priedų reikia, kad pagaminti geriausią alyvą. Geriausios alyvos nebūna. Būna tik tinkamai subalansuota tam tikram darbui. Čia galime palyginti su maistu. Jei Jūs esate statybininkas, visą dieną nešiojate plytas, tai Jums reikalingas maistas, turintis pakankamai kalorijų. O jeigu per dienas dreifuojate ofiso planktono pavidale ir visas Jūsų krūvis tai kelionė peščiomis iki Čiliako pavalgyti dienos pietų, tai vakare teks apsiriboti kefyru ir džiūvėsiais. Teisinga mityba Jums parinks Žakas ar Pieras artimiausiame madingame sporto klube. Tačiau tai gali padaryti ir sertifikuotas dietologas su medicininiu išsilavinimu. Aš tikiu, kad Jūs galite vardinti dešimtis alyvų gamintojų, bet ar žinote kiek iš jų realiai kuria alyvas, sudaro receptūras? Aš pavardinsiu – Infeneum, Afton, Chevron, Lubrizol, Evonik, Vanderbilt ir dar keletas kitų. Visa ta industrija laikosi vos ant kelių gigantų. Visi kiti tiesiog gamina alyvas jau pagal sukurtas receptūras. Arba negamina nieko, tiesiog banaliai perka pagamintą alyvą ir pilsto ją į savo tarą. Tai tokia ta paprasta gamyba nepaprastų alyvų.