Apie aušinimo skysčius jau esame kalbėję. Informacija galite rasti čia. Jei labai glaustai apie įprastinius aušinimo skysčius – tai vandens, priedų, bei etilenglikolio arba propilenglikolio mišinys. Pagrindinis ingredientas – glikolis. Visi aušinimo skysčiai, kurie pagal Volkswagen klasifikaciją žymimi kaip G11, G12, G12+, G12++ yra etilenglikolio ir vandens mišinys. G13 yra vandens ir propilenglikolio mišinys. Skiedžiama santykiu 1:1. Tokio tipo aušinimo skysčio užšalimo temperatūra yra -35 laipsniai, o virimo – 106 laipsniai pagal Celsijų. Kadangi automobilio aušinimo sistema yra uždara, joje susidaro slėgis, ko pasekoje virimo temperatūra pakyla iki maždaug 125 laipsnių. Viskas kaip ir OK – variklio darbinė temperatūra yra apie 87-96 laipsniai, aušinimo skystis užverda ties 125 laipsniais. Turime daugiau nei 25 laipsnius rezervo. Tai kas negerai? Kam tas bevandenis aušinimo skystis, kuris kainuoja 80 eurų už 5 litrus. 80 tvajumat eurų, Karlai!!! Paskaitykime, ką rašo turbūt populiariausias bevandenių aušinimo skysčių gamintojas Evans:
• Aušinimo skystis pagamintas vandens pagrindu esant atitinkamai temperatūrai ir slėgiui virsta garais. Greitas garo burbuliukų susidarymas skystyje vadinamas kavitacija. Lokaliam slėgiui smarkiai padidėjus garų burbuliukai sprogsta ir ardo metalą. Vykstanti greita kavitacija ir sprogstantys garų burbuliukai yra pagrindinė variklio tarpinių erozijos priežastis, kuri kartais sukelia katastrofišką variklio gedimą.
• Vanduo garais virsta apytikriai prie 100°C temperatūros. Antifrizo – etilenglikolio ir vandens mišinys (papratai santykiu 50:50) paprastai užverda prie 103°C temperatūros. aukšta metalo temperatūra esanti prie degimo zonos labai dažnai priverčia šilumos pernašą užvirti, todėl susidaro garų „kišenės“. Garai – bloga šilumos pernaša (aušina neefektyviai), o lokalus perkaitimas dažnai sukelia variklio detonaciją, pernelyg paankstėja degimas, padidėja degalų sunaudojimas, krinta variklio galia. Susidarius garams ir garų „kišenėms“, jiems nespėjus ataušti, variklis visiškai perkaista.
• Aušinimo skysčius pagamintus vandens pagrindu būtina kas 1-4 metus pakeisti ar papildyti, nes veikiant deguoniui laikui bėgant korozijos inhibitoriai galvaniškai suskaidomi ir nebeveikia.
• „Evans“ įrodė, kad bevandenis aušinimo skystis savo savybes išsaugo ilgiau nei 20 metų.
• Varikliai naudojantys aušinimo skystį „Evans“ paprastai dirba apie 3 – 10°C aukštesnėje temperatūroje nei aušinimui naudojantys vandens pagrindu pagamintus aušinimo skysčius, bet aušinimas vyksta efektyviau
• Bevandenis aušinimo skystis „Evans“ yra patentuotas sintetinis netoksiškas skystis su priedais – patentuotais bevandeniais inhibitoriais.
Paskaitėm… o dabar pradėkime dėlioti taškus ant “i”, nosines ant “ą” bei brūkšnius ant “ū”. Grįžkime prie įprastinių aušinimo skysčių. Kaip žinote, grynas etilenglikolis kristalizuojasi ties minus 13 laipsnių. Beeeet, jei pridėti vandens, jo užšalimo temperatūra krinta. Nonsenas, bet taip yra. Kas turėjo reikalų su koncentratais, tas žino, kad negalima koncentrato naudoti žiema, dėl užšalimo pavojaus. Kaip jau minėjome anksčiau. Optimaliausias mišinys yra 1:1 su vandeniu. Propilenglikolis atsparesnis šalčiui – krintant temperatūrai, jis darosi ypatingai klampus, bet į kietą masę pavirsta maždaug ties minus 65 laipsniais. Apibendrinant – gryno etilenglikolio ar propilenglikolio naudoti negalima, dėl užšalimo pavojaus, todėl jis skiedžiamas su vandeniu… Mes vis dar apie vandenį… Kas plio per daiktas tas skystis be vandens? Kas tas bevandenis aušinimo skystis? Tai etilenglikolio ir propilenglikolio mišinys. Kaip? O va taip va…. EVANS COOLING SYSTEMS, INC. yra užpatentavusi waterless aušinimo skystį, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 1 procentas vandens. Kam įdomu, galite paskaityti visą rašliava, bet kadangi niekas tų paklodžių neskaito, tai papasakosiu trumpai. Bevandenį aušinimo skystį sudaro ne mažiau kaip 70 procentų etilenglikolio, propilenglikolis, bei keli procentai antikorozinių priedų. Dar gali būti keletas procentų kitokių alkoholių, kad pagerinti savybes prie žemų temperatūrų.
Taigi, griaunam dar viena mitą, kad bevandenis aušinimo skystis yra netoksiškas. Jo sudėtyje 70 procentų nuodingo etilenglikolio. Taigi – bevandenis aušinimo skystis yra toksiškas.
Tokio aušinimo skysčio virimo temperatūra yra apie +180 laipsnių, o užšalimo temperatūra… o ji nedeklaruojama. Deklaruojamas terminas LTOL – low temperature operating limit. Bevandenio aušinimo skysčio LTOL yra minus 40 laipsnių. Prie tokios temperatūros jis nesustingsta į kietą kūną, bet tampa ypatingai klampus. Kiek tas “ypatingai klampus”? Skaičiai: bevandenio aušinimo skysčio kinematinė klampa prie minus 40 laipsnių yra apie 1700 mm²/s, kai tuo tarpu įprasto aušinimo skysčio klampa prie minus 35 laipsnių yra tik 73 mm²/s. Galite įsivaizduoti kaip vargs variklio pompa su plastmasine sparnuote stumdama šitą medų į siaurus aušinimo kanalus…
Bet jei visgi, Jūs nusprendėte įprastą skysti pakeisti į bevandenį…. Manote Jums tai lengvai pavyks? Nė velnio… Bevandenio aušinimo skystyje negali būti daugiau kaip 3 procentai vandens. Tarkim Jūsų automobilio aušinimo sistemoje 10 litrų įprasto aušinimo skysčio, tai reiškia, kad keičiant skysčius, sistemoje negali likti daugiau kaip 0,6 litro skysčio. Jei liks daugiau, tai užpiltas bevandenis skystis taps skysčiu su vandenių, kurio savybės jau nebus tokios kaip deklaruojama. Bet, Jūs nepergyvenkite – tokiu atveju waterless coolant pavirs į “A very low water (VLW) heat transfer fluid”, kurio savybės beveik tokios pačios, kaip paprasto aušinimo skysčio, tik už kosminę kainą 🙂
Legenda apie kavitacija. Parodykite man variklį, kuriam nutiko katastrofiškas variklio gedimas, dėl aušinimo skysčio kavitacijos. Jei variklis, bei aušinimo sistema dirba tvarkingai tai jokie katastrofiški gedimai jums negresia, nesvarbu koks aušinimo skystis. Bet… Evans deklaruoja, kad su jų aušinimo skysčiu, variklio darbinė temperatūra pakyla 3-10 lapsnių. Kai kurie bandymai rodo, kad gali pakilti net 15- 17 laipsnių, bet tai ale į naudą, pagerina darbą, kuro ekonomija ir bla bla bla. Tai plio, Karlai paaiškink logiką – jei variklio temperatūra pakyla nuo įprasto aušinimo skysčio, tai detonacija, perkaitimas ir katastrofiškas gedimas. Bet jei variklio temperatūra pakyla nuo Evans, tai ekonomija ir geresnis aušinimas… C’mon, explain this shit…
Įprastinių aušinimo skysčių galiojimo laikas – 5 metai. Taip, tas tiesa. Bet aš niekur neradau įrodymų, kad bevandenis aušinimo skystis galiotų 20 metų. Todėl patarimo nuvykau pas protingus dėdes, kurie aušinimo skysčius gamina jau daugiau nei 20 metų. Dėstau aš vienam dėdei tas visas teorijas, o jis tik žiuri į mane… Žiūri ir nieko nesako. Bet pamačiau, kaip iš raukšlių jo kaktoje susidėliojo frazę – a tu durns… Niekas negalėjo man patvirtinti, kad toks skystis gali neprarasti savybių net 20 metų. O bet tačiau, – kam to reikia? Jums tikrai reikia 20 metų galiojančio aušinimo skysčio? Čia panašiai, kaip Daimler AG parduodami mersedesus už labai brangiai arabams, duodavo garantiją milijonui kilometrų, nes žinojo, kad ten net 100 000 niekas nevažiuos su jais.
Jei jau nieko gero iš to bevandenio aušinimo skysčio paprastam vartotojui, tai gal sportui? Juk virimo temperatūra net 180 laipsnių. Jei Jums pavyks rasti sportą, kur leis vartoti ne vandenį, tai bevandenis aušinimo skystis bus pats blogiausias Jūsų pasirinkimas? Kodėl? Nes bevandenis aušinimo skystis turi patį mažiausią šilumos laidumą iš visų galimų pasirinkimų. Tai reiškia, kad bus pats blogiausias variklio aušinimas. Skaičiai: bevandenio aušinimo skysčio šilumos laidumas 0.27 W/m·K, įprastas aušinimo skystis – 0,40 W/m·K ir vanduo 0,58 W/m·K VANDUO, Karlai, vanduo yra The Best Coolant Liquid. Po 402 metrų drag’o variklis su vandeniu atvės žymiai greičiau nei toks pats variklis su aušinimo skysčiais.
Na ir paskutinis argumentas – kaina. Šiai dienai etilenglikolio kaina apie 1,5 euro už kilogramą, propilenglikolio apie 3,5 euro už kilogramą plius keli eurai už priedus. Penkių litrų savikaina kažkas apie 10 eur. Kiek mačiau bevandenių kainas – 80 eur už 5 litrus.
P.S. Šioje rašliavoje nė karto nepanaudotas terminas “antifrizas”. Jei žinai kodėl, rašyk komentarą.
