Pagaminti kažkokį precizišką , tikslų, ilgai veikiantį mechanizmą Tarybų Sąjungoje sekėsi ganėtinai sunkiai. Dažnai nevisai pavykusius inžinerijos kūrinius buvo bandoma sustiprinti tokiais priedėliais kaip Знак качества ir нет аналогов в мире. Tas gelbėjo tiek pat, kaip kompresas mirusiam, bet žmonės tikėjo. Vieną, praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio vakarą, du tribologijos korifėjai – Д. Н. Гаркунов ir И. В. Крагельский tuštindami karčiosios butelaitį, diskutavo. Ne apie politiką, ne apie penkmečio planus, ne apie mergas, nes sekso Tarybų Sąjungoje nebuvo. Jie diskutavo apie tai, koks mechanizmas, plačiai paplitęs, galėtų veikti ilgai, dieną ir naktį, su pauzėm, su pasikartojančiais užvedimais ir gesinimais. Abiejų žvilgsnis nukrypo į šaldytuvą – eureka. Jei kas atsimena anų laikų šaldytuvus, tai jie dirbo garsiai bet be gedimų kokių 30 metų. Tai anų laikų perpetuum mobile. Išardę šaldytuvo kompresorių jie pamatė, kad besitrinančios detalės padengtos variu. Iš kur varis? Kompresoriuje tik alyva ir freonas, vario ten nėra. Pasirodo viskas labai paprasta – freonas, turėdamas šiek tiek rūgštinę terpę, tekėdamas variniais vamzdeliais, išplauna vario jonus, kurie po to nusėda ant švaraus metalo, tai yra, ant vietų, kur susidaro trintis. Iš principo tai galvanizacijos procesas. Tai ne tas pats, kas vario pasta su vario milteliais.
1953 metais profesoriai Д. Н. Гаркунов ir И. В. Крагельский paduoda paraišką išradimui Nr. 41 Эффект избирательного переноса при трении arba kitaip Эффект безызносности.
http://ross-nauka.narod.ru/06/06-041.html
Keliais dešimtmečiais vėliau, šito išradimo pagrindu buvo sukurta tribokompozicija arba liaudiškai tariant “solidolas” – МКФ-18.
http://xn--18-9kc1a5ajn.xn--p1ai/produkciya/tribokompoziciya_mkf18nt/tribokompoziciya_mkf18nt/
Už produkto sukūrimą, darbuotojų grupė gavo tuometinę valstybinę premiją. Tai vienintelis, tokio tipo priedas, įtrauktas į tarybų sąjungos alyvų ir tepiklių sąrašą. Buvo atliekami testavimai pačiose didžiausiose tuometinėse pramonės ir automobilių gamyklose. Net pats Gorbačiovas yra apie ją užsiminęs. Nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę ir kokia variklinė alyva galėjo tada atsirasti Tarybų Sąjungoje, jei ne Д. Н. Гаркунов’o arogancija. Kaip sakė žmogus, asmeniškai pažįstantis profesorių – negalima ateiti pas “tepalistus”, atidaryti duris iš kojos ir apsireikšti Mesijum.
Д. Н. Гаркунов yra žinomas ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, jis žinomas tarptautinėje erdvėje kaip tribologijos specialistas ir gavęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą ir netgi karalienė yra įteikusi jam medalį. Šiemet jam sukaks 100 metų.
Gal visi tie išradimai butų pamiršti ir uždulkėję lentynose, kaip tai dažnai atsitikdavo tais laikais, jei ne vienas “bet”… Yra keli variantai, kaip pasinaudoti tokiais neįvertintais išradimais. Pirmas – tai kai išradimas panaudojamas pagal paskirtį. Ar žinote, kad amerikiečių Stealth technologiją išrado rusas ir aprašė tai septyniolikos puslapių veikale. Tik 17 puslapių! Bėda tame, kad sovietų karo pramonė jį tiesiog pasiuntė, o amerikiečiai tame veikale atrado ” juodąjį deimantą”. Išradėjas dabar gyvena “chruščiovkėj” iš varganos pensijos. Tiesa, buvo pakviestas į JAV ir gavo padėką.
Antras variantas – pasinaudojimas legenda. Visi žino, kad norit parduoti kokį nors produktą – jam reikalinga gera legenda. Iš serijos – buvo kurta kelionėms į mėnulį, atominiai bombai ar kas nors panašaus. Pasinaudojus legenda, šiuometinėje Rusijoje atsiranda Cupper alyva.
Mes žinome ne vieną alyvą, kurios gimė iš panašių legendų. Xado, Suprotec ir daug kitų. Tik visos tos alyvos – arba paprastos alyvos su legenda kaip priedu, arba paprasta alyva su bereikalingais priedais, kaip pvz Xenum su boro nitridu ar Liqui Molly su molibdeno disulfidu. O va Cupper alyva perspjovė visus. Joje nėra nieko. O vat taip, nėra nieko. Nei ZDDP fosforo ir cinko pagrindu, nei detergentų ir despersantų kalcio ir magnio pagrindu. Aš jau nekalbu apie molibdenus, titanus ar borus. Alyva realiai “tuščia” apart 300 PPM vario. Ką jis ten veikia ir kokiu būdu – neaišku. Bet tikrai ne tai, ką užpatentavo profesorius Гаркунов. Aš dar suprantu, kai į standartinę alyvą įdeda kokio nors “stebuklo” arba išvis neįdeda nieko, bet deklaruoja kaip stebuklą. O čia nėra nieko. Tai praktiškai bazinė alyva, dažnai kokybiška, polimerinis tirštiklis klampumui nustatyti, na ir manau yra priedai nuo putojimo. Daugiau nieko nėra. Kaip alyva veikia be detergentų, despersantų ir antiwear priedų – man nesuvokiama. Alyvos TBN ir TAN – praktiškai nulis. O kas įdomiausia – naudojant alyvą rūgštinis skaičius beveik nekyla. Kodėl – vėlgi neaišku. Kaip varikliai dirba su šita alyva? Na per 10 000 km bent jau “neužklynija”. O tai jau pasiekimas su tokia sudėtimi. Buvo atlikta daug įvairių testų ir tyrimų. Nieko gero alyva neparodė, kartais leistinas, kartais per didelis variklio susidėvėjimas, bet nieko kritinio. Nors niekad nemačiau alyvos tyrimo po darbo problematiškame variklyje. Dauguma testų daryta su varikliais, kurie gal ir vandeniu važiuotų. Bet kokiu atveju alyva labai labai įdomi savo sudėtimi, o tiksliau – be sudėties. Jei šita rašliava – pirma Jūsų pažintis su Cupper alyva – tai ties šita vieta siūlau tą pažintį ir užbaigti. Nereikia Jums jos…..